OLLO - Lemox Technology įmonių grupė siūlo universalias technologijas biokuro (miško atliekos, medienos atliekos, pjuvenos, durpės, anglis, grūdų atliekos ir pan.) ir visų jų įvairiausios sudėties mišinių deginimui, taip pat įvairių teršalų (naftos produktais užterštas gruntas, kanalizacijos dumblas ir pan.) ir atliekų (buitinių, gyvūninės kilmės atliekų, paukščių mėšlo, kaulų miltų, lignino ir pan.) utilizacijai sudeginant. Tai specializuotos „burbuliuojančio verdančio sluoksnio“ technologijos, skirtos šilumos ir elektros energijos gamybai.

Kuro, biokuro atliekų ir teršalų deginimas vykdomas griežtai laikantis temperatūrinių bei visų gamtosauginių ir sanitarinių - higieninių reikalavimų, keliamų tiek degimo procesams, tiek ir atliekų utilizavimui. Degimui užtikrinti nenaudojamas joks pašalinis kuras ar papildomas šiluminės energijos šaltinis (išskyrus užkūrimo momentą).

Technologinio proceso esmė – kuras, atliekos, teršalai kartu su inertine medžiaga (0,4 – 3,0 mm stambumo smėliu) aktyviai „verda“ šalto – karšto (iki +400^oC ir daugiau) oro srovėje, arba dūmuose. „Virimo“ metu vyksta labai aktyvi degių medžiagų oksidacija – išdeginimas. Paprastai „virimo“ procesas vyksta 650 – 850^oC temperatūroje, jei nėra keliami kitokie specialūs reikalavimai. „Verdantis“ smėlis pastoviai išleidžiamas iš degimo zonos. Smėlio perteklius, susidaręs dėl kuro užterštumo, šalinamas, o reikiama dalis išvaloma nuo stambių fragmentų ir vėl grąžinama į „virimo“ zoną. Visuose etapuose „virimo“ ir degimo procesas yra griežtai ir tiksliai kontroliuojamas.

Išskirtinės OLLO – Lemox Technology įmonių grupės siūlomų „verdančio sluoksnio“ technologijų ypatybės:

- katilai be jokių neigiamų pasekmių sustoja dingus elektros energijai. Jam net nebūtini apsauginiai vožtuvai dūmų nuvedimo ir vandens ar garo sistemose. Jame esantis kuras išdega per 25 – 30 sekundžių.

- faktiniai darbo ręžimai gali svyruoti 25% – 100% ribose nuo nominalios galios, kai tuo tarpu tradiciniai „verdančio sluoksnio“ katilai dirba geriausiu atveju  50% – 100% ribose, o lanksčiausi dujiniai ar skysto kuro katilai – 30% – 100% ribose nuo nominalios galios. Galingumų žeminimas apatinėje riboje yra pakankamai sudėtinga procedūra, lengvai destabilizuojanti degimo  procesus, tačiau šiuose katiluose ši problema visiškai išspręsta.

- pilnai ir lengvai keičiami galingumai pagal momentinius tinklo ar vartotojo poreikius: galingumas mažinamas praktiškai momentaliai, keliamas greičiu, nežymiai atsiliekančiu nuo mazutu kūrenamų katilų.

- kai kuriais atvejais katilams gali  neprireikti ir papildomų inertinių medžiagų – dirba naudodami po kuro sudegimo likusias dulkes ar pelenus.

- deginamas praktiškai nekontroliuojamų kokybinių parametrų kuras ar jų įvairiausi mišiniai. Drėgnumas gali viršyti ir 70%. Mechaninis užterštumas praktiškai nekontroliuojamas. Kuro kaloringumas gali būti ir mažesnis nei 800 kcal/kg.

- mechaninis sudegimas praktiškai siekia 100%.

- cheminis sudegimas praktiškai siekia 98 - 99% (leidžiamų CO likučių ribose).

- degimo metu dirbtiniai NO_x praktiškai nesusidaro.

- nespecializuotų katilų tiek pilno sustabdymo (tuo atveju žmogus gali saugiai patekti į degimo zonas), tiek pilno paleidimo (pagal tinklo poreikius) laikas – ne daugiau 1,5 – 2 val.

- elektros suvartojimas: iki 20 kWh/MWh šiluminės energijos.

- katilų šiluminių galių ribos: 0,3 – 60 MW ir daugiau.

 

Šiandien ketvirtosios kartos sprendimai iš esmės tenkina visus keliamus reikalavimus fizikinių – cheminių degimo procesų organizavimo ir kontrolės srityje. Jie gali būti plačiai taikomi praktikoje ir leidžia iš esmės išplėsti „burbuliuojančio verdančio sluoksnio“ technologijų pritaikymo ribas energetikoje.

Jei iki šiol vidutinės ar didelės galios įrenginiuose šiaudai deginami tik ant vibracinių ardynų, jų drėgmė, tarša yra pakankamai griežtai ribojami, tai „burbuliuojančiame verdančiame sluoksnyje“ su naująja valdymo ir kontrolės sistema visa tai praktiškai reikšmės nebeturi.Jei šiandien 8000 – 10000 MJ/kg kaloringumo ir 35 – 50% drėgnumo rusvoji anglis praktiškai nedeginama, arba deginama su didelėmis problemomis, tai „burbuliuojančiame verdančiame sluoksnyje“ su naująja valdymo ir kontrolės sistema tai galima daryti be didelių problemų.Pasaulyje didelė problema - nafta bei jos produktais, skalūnų alyva užteršto grunto valymas. Sukurtoji sistema leidžia „burbuliuojančiame verdančiame sluoksnyje“ pramoniniu būdu organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti tokio grunto išdeginimo procesus.

Anaerobiniuose medienos gazifikatoriuose kaip taisyklė naudojama cirkuliacinio verdančio sluoksnio pakura smėlio įkaitinimui. Smėlis, įkaitęs iki 1100 ^oC pakeliamas dideliu greičiu judančio oro srauto pagalba, nusodinamas karštuose ciklonuose ir išleidžiamas į gazifikatorius. Atsižvelgiant į tai, kad smėlio turi būti pernešami šimtai tūkstančių tonų, ypatinga ir brangi problematika yra karštų ciklonų dangų atsparumas, jų remontas, keitimas. Didelės elektros energijos sąnaudos 1 MWh gamybai. Mes siūlome pritaikyti karšto smėlio natūralaus pertekėjimo iš katilo į gazifikatorių principą, o „atidirbusį“ ir dalinai ataušusį smėlį grąžinti į katilą „karšto transporterio“ su anaerobiniu gaubtu pagalba. Taip minimizuoti ir optimizuoti garo katilo gamybos sąnaudas, bei žymiai (iki 2 kartų) sumažinti elektros energijos suvartojimą 1 MWh gamybai.  Be to, ženkliai sumažėja reikalavimai kuro kokybei ir užterštumui, nes mūsų siūloma sistema leidžia vykdyti smėlio regeneraciją pakuroje. BFB ir CFB pakurų kainos ir šiandien ženkliai skiriasi dėl savo sudėtingumo ir aptarnavimo paprastumo.

Šiaudų, grūdinių, ankštinių kultūrų atliekų deginimas yra problemiškas dėl žemų pelenų lydymosi temperatūrų. Rusvosios anglies deginimas CFB katiluose problemiškas dėl žemo kaloringumo, ant grandininių ardynų – problemiškas dėl didelės drėgmės ir masės homogeniškumo. Naujosios „burbuliuojančio verdančio sluoksnio“ valdymo sistemos galimybės leidžia tai daryti be didelių problemų. Tokia praktika energetikoje dar netaikoma. 

 

ØØØ Visa mūsų siūlomos technologijos esmė – tiek katile vykstančių degimo, tiek gazifikatoriuje vykstančių dujofikavimosi procesų „burbuliuojančiame verdančiame sluoksnyje“ valdymas. Valdymo sistema nebekuriama – ji jau sukurta ir išbandyta praktiškai. Mūsų tikslas - išplėsti šios technologijos pritaikymo ribas. Tokiu būdu mes turėtume galimybę pateikti rinkai naujus, kokybiškesnius būdus deginti durpes, šiaudus, grūdinių, ankštinių kultūrų atliekas, žemo kaloringumo rusvąją anglį, gyvūninės kilmės atliekas ir kitas degančias organines medžiagas arba iš jų sudarytus mišinius vidutinės galios garo katiluose, bei pigesnėmis sąnaudomis gazifikuoti medieną (kai kuriais atvejais ir kitas atliekas), siekiant gauti vidutinio kaloringumo (12000 – 16000 MJ/kg) dujas.

 

 

Kadangi tai iš esmės nauji sprendimai, duoti ekonominį palyginimą su veikiančiomis technologijomis sudėtinga dėl neadekvataus kaštų įvertinimo. Mūsų siūlomi technologiniai sprendimai išplečia naudojamo kuro kokybinių rodiklių kitimo ribas, leidžia panaudoti dar nenaudojamas kuro rūšis. Tuo pačiu daugeliu atvejų ženkliai mažina metalo konstrukcijų kainas.  Šiandien mes galime kalbėti apie 20 – 30% ekonominį efektą. Realius finansinius pranašumus galima nustatyti tik taikant netiesioginę kaštų skaičiavimo metodiką, t.y. ne tik tiesioginių investicijų lygį, bet ir mažinamas sąnaudas kurui, jo paruošimui ir t.t.

Šio tipo technologinius įrenginius projektuoja UAB „Lemox Techology“, diegia ir aptarnauja – UAB „Inka“, įeinančios į minėtą OLLO – Lemox Technology įmonių grupę. Technologiniai procesai pagrįsti know-how principais, sukurtais įmonių grupėje ir neturinčiais analogų pasaulyje. Sprendimai nepatentuoti, siekiant išvengti neteisėto informacijos ir sprendimų išplitimo bei panaudojimo rinkoje.

Patirtis projektuojant, diegiant ir eksploatuojant „verdančio sluoksnio“ technologijas – 7 metai. Įgyvendinti objektai – Raseinių m. šilumos tinklai (3MW + 7MW), Rokiškio raj. Juodupės m. (3MW).

Daugiau informacijos apie įdiegtus šio tipo technologinius projektus Jūs gausite susipažinę su internetiniame puslapyje www.inka.lt pateikta filmuota video medžiaga (ieškoti dešiniame viršutiniame titulinio puslapio kampe).